- valketa
- válketa scom. (1) K.Būg(Ds), J.Jabl, Š, FrnW, NdŽ, OGLII95,250, KŽ, Skp; LL74,272, val̃keta (1) Nmj, valkėta V.Piet žr. valkata: 1. Nuolat užeina válketos visokios – kaipmat apkraustytų, kad atavira [būtų] Mžš. Seniau válketų nebuvo Ndz. Ignalinoj regėjau válketų gaują Tvr. Kad koks válketa, tai zimagoru vadydavo Trg. Ką tu čion, beproti, valketa purvins, kalbi kaip pablūdęs? HO. 2. Švnč Tokie pusiau válketos i buvo, ne gaspadoriai PnmŽ. Trinas palangėm kai válketa Ds. Kokia valketẽlė važinėja in dviračio i kirina bernus Dglš. Paskutinė paleistuvė, kad su válketom prasideda Kp. Su tokiuo válketa nesusidėk, bo jis ir gerą žmogų iš kelio išves Č. Dukteres vyras – didžiausias válketa Vrn. Tai dar̃ šitoj mergaitė eina už šito válketos, vajezau! Pv. Val̃keta pasaulio būčia likus, kad būčia stubos čia nepasibudavojus Brb. Liežuvius suturėkit – ji jokia ne válketa Vrn.
Dictionary of the Lithuanian Language.